Neardomasis bandymas (NDT) – tai analitinė technika, naudojama medžiagų trūkumams ar netobulumams aptikti, nepažeidžiant bandomojo objekto. Tai yra esminis bruožas tokiose pramonės šakose kaip aviacija ir atominė energetika, kur gedimo kaina yra labai didelė. Yra daug skirtingų neardomųjų bandymų pritaikymo būdų ir gali būti naudojami keli skirtingi metodai, atsižvelgiant į bandomą medžiagą ir ieškomos problemos tipą. Atliekant tradicinius neardomuosius bandymus paprastai naudojamas garsas, šviesa, elektra, magnetizmas ir kiti metodai, kurie visi turi įvairaus laipsnio apribojimus.
Pramoniniai endoskopai, kaip naujo tipo įrankiai, montuoja mažus lęšius ant ilgų vamzdelių, kad perduotų vidinius vaizdus ir pateiktų duomenų nuorodas tikrinančiam personalui. Tai tapo svarbia pagalbine neardomojo bandymo priemone. Privalumas – galimybė apžiūrėti sudėtingas formas ir konstrukcijas, o gaminių lankstumas leidžia juos įterpti į siauras erdves ir sulenkti kampuose. Endoskopai taip pat leidžia atlikti nuotolinį patikrinimą, todėl sumažėja poreikis išardyti arba išardyti komponentus. Jie leidžia išsamiai patikrinti komponentus nepažeidžiant ar neišardant. Dėl to endoskopiniai gaminiai plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose, įskaitant automobilių, kosmoso, vamzdynų ir gamybos. Jų lankstumas ir galimybė apžiūrėti sunkiai pasiekiamas vietas daro juos svarbia priemone atliekant bet kokią tikrinimo programą.
